IQ FORUMAS „KLAIPĖDA 2023“

V. Sinkevičius: Klaipėda visada buvo Lietuvos vartai į Europą ir pasaulį

Europos Sąjungos (ES) 2020-aisiais priimtas Žaliasis kursas permainas atneša į visą Lietuvą, ne išimtis – ir Klaipėda. Ar uostamiestis sugebės išnaudoti jam suteikiamas galimybes ir išpildyti jam atsiveriantį potencialą? Apie tai IQ forume „Klaipėda 2023. Tvarios plėtros kursas“ balandžio 24 d. kalbėjo Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius.

ŽALIOJI ENERGETIKA

Rinkos dalyviai abejoja, ar Lietuva 2028-aisiais turės du vėjo parkus jūroje

Valstybės institucijoms šiemet ketinant skelbti du 700 megavatų (MW) galios jūrinių vėjo parkų aukcionus, atsinaujinančių energijos išteklių rinkos dalyviai abejoja, jog iki 2028 metų bus įgyvendintas Vyriausybės lūkestis Baltijos jūroje pastatyti abu parkus.

KOMENTARAS

Žaliųjų permainų kaina – 800 mlrd. dolerių. Kiek investuos Lietuva?

Naujausias, jau 60-tą kartą EY atliktas tarptautinis tyrimas RECAI (angl. Renewable Energy Country Attractiveness Index) rodo, kaip pasaulyje vyksta atsinaujinančios

ATRADIMAI

JAV mokslininkai paskelbė apie svarbų proveržį panaudojant branduolių sintezės reakcijas

JAV energetikos sekretorė Jennifer Granholm antradienį paskelbė amerikiečių mokslininkų padarytą „svarbų mokslinį proveržį“ panaudojant branduolių sintezės reakcijas, panašias į vykstančias Saulės gelmėse.

COP27

S. Gentvilas: klimato kaitos konferencija Egipte – eksporto skatinimo dalis

Egipte vykstančią Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją (COP27) Lietuva gali išnaudoti su atsinaujinančia energetika susijusių technologijų eksporto skatinimui, antradienį Žinių radijui sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

PASIKLYDĘ ŽALUME

Dėl didelių elektros kainų kaltė mesta „Nord Pool“ biržai ir žaliesiems gamintojams. Ar tikrai jie kalti?

Neregėtoms sąskaitoms už elektrą užgulus gyventojų ir ypač verslo pečius, kaltų paieškos atvedė ir iki „Nord Pool“ elektros biržos. Jos taisyklės, sukurtos atsinaujinančiajai energetikai skatinti, pasirodė visiškai netikusios Rusijos paskelbto energetikos karo Vakarams sąlygomis.

POŽIŪRIS

Ar verslas gali išgelbėti Žemę?

Šį klausimą tokiu pavadinimu išleistoje knygoje iškėlė Michaelas Lenoxas ir Aaronas Chatterji. Kad ir kaip naiviai skambėtų, verslas pasaulyje rodo

IQ FORUMAS

IQ forume Utenoje – diskusijos apie tvarias investicijas ir geopolitinius iššūkius

Kokias galimybes teikia „Naujos kartos ES“ planas? Kaip jomis turėtų pasinaudoti Lietuvos verslas, gyventojai ir viešasis sektorius? Kokią naudą šis

VERTYBĖS IR NAFTA

Rinktis mažesnį blogį: krauju sutepti ne tik Rusijai mokami naftos doleriai

Iškastiniam kurui ir demokratinėms vertybėms – retai pakeliui. ES dujų ir naftos embargu pasiryžus nubausti Rusiją, europiečiai negalės visiškai ramia sąžine pildytis automobilių bakų ir šildytis namų, net kai šios sankcijos bus iki galo įgyvendintos. Didžioji dalis už naftą ir dujas išleidžiamų pinigų vis tiek bus parama režimams, trypiantiems žmogaus teises, grasinantiems kaimynams, persekiojantiems opoziciją.

ENERGETIKA

D. Kreivys: po milijardinių valstybės investicijų 2030 m. Lietuva elektrą eksportuos

Energetikos ministerija iki 2030 metų į žaliosios energetikos plėtrą ir energetinį efektyvumą planuoja investuoti beveik 1 mlrd. eurų, o per artimiausius 1,5 metų – 604 mln. eurų.

ENERGETIKA

Verslui įsirengti nuosavas jėgaines trukdo per menkas finansavimas ir biurokratija

Valdžiai teigiant, kad geriausia apsauga verslui nuo išaugusių energijos kaštų yra nuosavos jėgainės, smulkios ir vidutinės įmonės pasigenda tinkamo finansavimo. Pramonininkai teigia, jog investuoti į saulės ar vėjo energetiką galėtų ir be valstybės pagalbos, tačiau jiems trukdo biurokratiniai suvaržymai.

PASAULIS 2022. VERSLAS

Daug triukšmo dėl nieko: verslo įsipareigojimai dėl žalumo bus patikrinti

Daug prižadėti vadovų kabinetuose šiuo metu madinga. Žinomų korporacijų vadovai skuba skelbti įsipareigojimus dėl „nulinės emisijos“ tikslų. Taip jie nori pasakyti, kad jų vadovaujamos įmonės dramatiškai sumažins bendrą anglies dioksido emisiją iki nulio ar pasieks neigiamą rodiklį, t. y. panaudos technologijas, kurios ištrauks anglies dioksido iš atmosferos ir jį palaidos. Šie pažadai atitinka įvairių vyriausybių Paryžiaus klimato susitarimo įsipareigojimus sumažinti nacionalinę emisiją iki 2050 m. ir taip apriboti pasaulinį klimato atšilimą.

KOMENTARAS

Daugiau negu saulė ir vėjas: ko reikėtų, siekiant lūžio kovoje su klimato kaita?

„Sustabdykite iškastinio kuro naudojimą! Veikite dabar pat!“ Tokie ir panašūs šūkiai mirgėjo aktyvistų plakatuose Škotijos mieste Glazge, kur vyko Jungtinių

PASAULIS 2022. APŽVALGA

Šaltas dušas: stygius ir žalioji infliacija palaidos idealistines svajones apie energetikos politiką

Kelionėje į ateitį politikai, vartotojai ir įmonės nuolat sužino ką nors nauja apie klimato kaitą ir energijos verslą. Pirmajame etape, XXI a. antrajame dešimtmetyje, vyravo abejingumas. Antrajame etape, per pastaruosius kelerius metus, imta kelti šiandien beveik nieko nekainuojančius idealistinius tikslus kada nors ateityje sumažinti emisiją. 2022-aisiais įsibėgės trečias šios kelionės etapas, kurį apibrėš nestabilios energijos kainos, baimė dėl infliacijos, kurią gali sukelti perėjimas prie ekologiškos energetikos, ir augančios geopolitinės grėsmės. Norint žengti toliau teks pažvelgti į situaciją realistiškiau.